Norime būti socialiai atsakingi: nuo ko pradėti?

Vis daugiau verslo įmonių renkasi socialinės atsakomybės kelią: dėl pakitusių vartotojų, darbuotojų, bendruomenių lūkesčių, vyriausybių reikalavimų ar, galiausiai, dėl pačios įmonės ar jos vadovų, savininkų puoselėjamų vertybių. Tuo pačiu tvarumo ir socialinės atsakomybės sąvokos vis dar mistifikuojamos, o imtis socialinės atsakomybės atrodo brangu ir sudėtinga.

Visgi socialinė atsakomybė nėra nei brangi – nes patiriami kaštai tampa investicija, nei itin sudėtinga – nes pirmiausia tai yra mąstymo apie verslą būdas. Apie socialinės atsakomybės praktinę raišką daugiau kalbėjau ankstesnėje savo įžvalgoje. Tad nuo ko pradėti?

Ar mano įmonei verta skirti dėmesio socialinei atsakomybei?

Svarstant, ar konkrečiai įmonei verta skirti dėmesio ir resursų socialinė atsakomybei, rekomenduočiau dar kartą peržvelgti socialinės atsakomybės naudas bei motyvus, kodėl vis daugiau įmonių jos imasi.

Pirmiausia, įmonės patiria tam tikrą socialinį spaudimą iš klientų. Šie mainais į lojalumą vis dažniau nori, kad įmonės skirtų dėmesį visuomenės gerovei, tikisi tvarių ir etiškų sprendimų (remiantis „PriceWaterhouseCoopers“ 2020 metų tyrimu „Global Consumer Insights Survey“). Vartotojų lūkesčiai tik stiprėja krizių akivaizdoje, pavyzdžiui, pandemijos metu. Taip pat juos stiprina vis didesnę perkamąją galią įgaunanti jaunoji karta.

Dera nepamiršti ir vis griežtėjančių ES reikalavimų bei siekių. Pavyzdžiui, iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas nebe 40 %, o 50–55 %, iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu kontinentu ir kitų. Palyginimui, Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų anglies dioksido emisijų skaičių sumažinti 9 % nuo 2005 metų ribos, tačiau emisijos netgi padidėjo 7 %. Tad įmonėms persitvarkyti teks ir dėl finansinių priežasčių – siekiant išvengti galimų sankcijų už reikalavimų nevykdymą.

Netgi nepaisant išorės spaudimo, socialiai atsakinga veikla įmonėms atveria žymiai geresnes galimybes rasti naujų produktų ir paslaugų, pritraukti investicijų, ir šiais būdais auginti reputaciją bei, žinoma, pajamas.

Taip pat socialiai atsakingos įmonės laimi konkurencinėje kovoje dėl talentų. Ypač – jeigu kalbama apie jaunosios kartos darbuotojus. Jiems (taip teigia 76 % JAV „Cone Communications“ atliktos apklausos respondentų) itin svarbūs bendrovės tikslai ir kuriama vertė visuomenei, pagal šiuos kriterijus jie renkasi darbdavį, net jei siūlomas mažesnis atlygis (taip sako 75 % respondentų) bei yra tokioms bendrovėms lojalesni (83 % respondentų). Be abejo, jie patys pasirengę dalyvauti kuriant (89 % respondentų) socialinės atsakomybės veiklas.

Taigi, nuo ko pradėti?

1. Pasirinkite metodiką. Dažniausiai įgyvendindamos socialinės atsakomybės programas įmonės pasitelkia tam tikras metodikas, pvz., „Global Reporting Initiative“ (GRI). Taikant konkrečią metodiką tenka ne tik įvardinti, kad įmonė turi aplinkosaugos politiką ar laikosi „Global Compact“ principų, bet ir pateikti konkrečius skaičius ir rodiklius kiekvienoje srityje. Tai padeda struktūruoti socialiai atsakingą veiklą, suvokti jos visumą, išsikelti konkrečius kiekybinius tikslus ir stebėti progresą. Galiausiai – realiai pamatuoti vertę įmonei ir suinteresuotosioms grupėms.

2. Sutelkite komandą ir atlikite auditą. Prieš imantis konkrečių veiksmų, būtina atlikti esamos situacijos auditą. Auditas nebūtinai reiškia sudėtingą procesą. Galima pradėti ir nuo gana paprastos išorinio eksperto moderuojamos struktūruotos diskusijos įmonės viduje, nuo įsivertinimo, kur mes esame, kur mūsų stipriosios vietos, kur silpnosios, kur galime patobulėti, o kuo jau dabar galime pasidžiaugti. Tai leidžia įvertinti esamą situaciją, identifikuoti prioritetines sritis, dažnu atveju – ir rasti gero turinio komunikacijai.

3. Pasirinkite kryptį. Minėto audito pagrindu nesuku pasirinkti prioritetines kryptis savo socialinės atsakomybės veiklai. Kur pokyčiai būtini? Kur kyla didžiausios rizikos? Kuo nepatenkintos suinteresuotosios šalys? Kur paprastai galime sukurti didelę pridėtinę vertę bendruomenėms ir visuomenei? Kur slypi potencialas papildomoms pajamoms? Tokie kontroliniai klausimai padeda pasirinkti prioritetines CSR kryptis.

4. Pradėkite veikti. Sudėliokite aiškų planą, numatydami konkrečius projektus ir užduotis bei jų terminus ir atsakingus asmenis. Dedikuokite reikiamus žmogiškuosius ir finansinius resursus. Pristatykite šį planą tiek įmonės vadovybei bei darbuotojams, tiek ir suinteresuotosioms šalims. Stebėkite progresą ir, esant reikalui, vykdykite plano korekcijas.

5. Parenkite ataskaitą. Profesionaliai, remiantis pripažinta tarptautine metodika parengta socialinės atsakomybės / tvarios veiklos ataskaita yra geras bendrovės socialinės atsakomybės įsivertinimo įrankis, atskleidžiantis, kokį pokytį ir poveikį pavyko pasiekti. Tuo pačiu ji tampa atsiskaitymo su suinteresuotosiomis grupėmis forma ir puikiu įrankiu komunikacijai, stiprinančiu jūsų įmonės reputaciją, vartotojų, investuotojų bei reguliuotojų pasitikėjimą ir net prisidedančiu prie jūsų bendrovės finansinės vertės augimo.

6. Komunikuokite. Nors dėl istorinių ir kultūrinių tradicijų Lietuvoje vis dar dažnai girdime posakį, kad gerus darbus derėtų daryti tyliai, socialinės atsakomybės atveju tai nėra tinkamas principas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – tradicinis lietuviškas kuklumas tikrai nepadės konkuruojant dėl geriausių darbuotojų ar lojaliausių klientų. Kita vertus – gerais darbais galima ir būtina įkvėpti kitus, tad komunikacija ne tik padeda įmonės santykiams su suinteresuotosiomis šalimis bei stiprina reputaciją, bet ir skatina kitas bendroves sekti jos pavyzdžiu. Galiausiai atsiranda galimybė kartu į gerąją pusę keisti aplinką, kurioje visi mes dirbame ir gyvename.

Sakoma, kad ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Tad kada, jei ne dabar – kai Lietuva vis dar kovoja su pandemija ir iššūkių visuomenėje apstu – geriausias laikas pasukti socialinės atsakomybės keliu?

(Straipsnis publikuotas portale DELFI, 2021-01-11)

Nežinote nuo ko pradėti?
Pasikalbėkime